Norint atliepti technologijų raidos diktuojamas ekologines problemas, instaliaciją pasirinkta sudaryti vien iš perdirbtų ir atnaujintų medžiagų. Medinis konstrukcijos karkasas sukonstruotas iš ąžuolo lentelių, kurios daugiau nei penkis dešimtmečius tarnavo kaip sienų apdaila viename Kauno bute. Konstrukciją laikanti juoda guma į kūrėjų komandos medžiagų archyvą atkeliavo iš lietuvių rankinių dizainerės – ši neatitiko kūrėjos kokybės standartų ir nebegalėjo būti naudojama galanterijoje. Instaliacijos tinklą užpildančioms detalėms panaudotos gamybinės atliekos: perdirbto plastiko lydymo bandymai, lazeriu pjaustytas kartonas, augalinės keramikos mišinių prototipai, 3D spaudos ir tekstilės eksperimentai.
Perdirbto medžio instaliacija sukurta ir pagaminta KTU Dizaino centro kuruojamoje pramoninio dizaino dirbtuvėse „Olabas“. Pagrindinės laboratorijos veikimo gairės – „nulio kilometrų“ filosofija, skatinanti naudoti vietinius išteklius ir gaminti kuo arčiau vartojimo vietos, taip sumažinant transportavimo taršą ir energijos švaistymą.
Instaliaciją kūrė KTU Dizaino centro lektorius Lukas Avėnas ir Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro ekspertai Giuseppe Donvito, Hari Prasanna Manimaran ir Lorenzo Piazzi. Autoriai teigia, kad įkvėpimo instaliacijos vizualinei kūrinio estetikai įkvėpė modernizmo tapytojas Piet Mondrian ir jo abstrakčios geometrinės kompozicijos. „Mondriano meno stiliaus kelionė iki visiškų abstrakcijų prasidėjo būtent nuo medžio šakų kompozicijos paprastinimo“, sako žiedinio dizaino laboratorijos „Olabas“ vadovas Lorenzo Piazzi. Medžio motyvas jungia laboratorijos filosofiją su pasirinktomis medžiagomis, vienijanti tematika – augančio medžio cikliškumas, naujam gyvenimui prikeltos senos interjero dekoracijos, medžiagų junginių eksperimentai su pramoninėmis ir namų ūkių atliekomis.
TiFEC (Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras), įsikūręs Kauno technologijos universitete, siekia tobulinti funkcines medžiagas, skirtas tvarioms technologijoms. KTU Dizaino centro kūrėjų teigimu, naujų medžiagų mokslas yra esminė Žaliojo kurso įgyvendinimo dalis, nes kurdamas aplinkai draugiškas, atsinaujinančias ir mažai energijos reikalaujančias alternatyvas, jis pakeičia populiarias taršias medžiagas.
Tarptautinei konferencijai kurta instaliacija tiesiogiai atliepia TiFEC tikslus – integruoti inovatyvų medžiagų mokslą sprendžiant visuomenės problemas, kurti tvarias medžiagas ir efektyvesnius sprendimus ekologinėms problemoms spręsti. Siekiant sujungti mokslines inovacijas su praktiniais aplinkosaugos sprendimais, instaliacijoje naudotos ekologiškos medžiagos, tokios kaip perdirbtas plastikas, keramika iš augalinių atliekų ir grybiena.
Žiedinio dizaino eksperimentų erdvė priklauso „D-LAB“ teorinių ir fizinių tyrimų laboratorijai, kurioje vykdomi dizaino tyrimai, skirti žiedinio dizaino, tvarių medžiagų dizaino, ir tvarių produktų dizaino metodų, taikant skaitmenines gamybos technologijas, ir strateginio produktų ir paslaugų dizaino sistemų sprendimus plėtrai.
Žaliojo kurso įgyvendinimo kontekste, greita inovacijų raida diktuoja ir pokyčius inžinerijoje, produktų dizaine, gamybos grandinėse. „Žiedinio dizaino principai leidžia tarpusavyje derinti naujausias technologijas su laiko patikrintais mechaniniais sprendimais, gerai pažįstamas medžiagas apdirbti naujais būdais, arba priešingai – grįžti prie analoginių technikų“, sako KTU Dizaino centro komanda.
„GovTech Leaders“ instaliacijoje tvarios medžiagos atliepė nagrinėjamas socialines ir ekonomines dinamikas. Perdirbtas polipropilenas atspindėjo žiedinės ekonomikos principą – perdirbamų medžiagų naudojimas mažina išteklių eikvojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Biokeramika su kiaušinių lukštais simbolizuoja vietinių medžiagų ir atliekų panaudojimą, skatindama bendruomenės savarankiškumą. Molis su grikių lukštais iliustruoja bioekonomikos principą, kai pernaudojami žemės ūkio likučiai padeda sumažinti atliekas, išsaugoti dirvožemio derlingumą ir kurti tvarius žemės ūkio procesus. Biologiškai skaidus vaškas ateities valstybių kontekste iliustravo kūno komforto ir darbo bei laisvalaikio pusiausvyros jausmą. Betonas su negyva grybiena pasirinktas nagrinėti netikrumo ir neplanuoto streso temas, taip pat atspindėjo statybų pramonės pastangas mažinti savo anglies pėdsaką, kaip vienas iš didžiausių išmetamų teršalų šaltinių Europoje.
Tvarių medžiagų instaliacija sukurta įgyvendinant projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
