Drabužiai, fiksuojantys žmogaus sveikatos ir emocinę būklę. Drabužiai, padedantys pasiekti geresnius sporto rezultatus ar aukštesnę miego kokybę. Drabužiai, padedantys pajusti už daugybės kilometrų esančio žmogaus artumą. Ir daugybė kitų naujų funkcijų, kurias galės atlikti žmogaus dėvima apranga. Apranga, kurią taip pat įprasime vadinti išmaniąja.
2015 metais Pasaulio ekonomikos forumas įvardino kelias dešimtis virsmo taškų, tai yra, didžiojoje visuomenės dalyje įvyksiančių technologijų permainų, kurios formuos pasaulio ateitį. Tikimasi, kad virsmo taškai išryškės iki 2025 metų – būtent šiuo periodu, prognozuojama, įvyks esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiai. Apie tai Forumo įkūrėjas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras Klausas Schwabas kalba knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.
Šie virsmo taškai buvo identifikuoti Forumo metu atlikus tyrimą dėl programinės įrangos ir visuomenės ateities („Deep Shift – Technology Tipping Points and Societal Impact“, 2015), kuriame dalyvavo daugiau kaip 800 įmonių vadovų bei ekspertų iš informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus. Respondentų buvo klausiama, ar tiki, kad konkretus virsmo taškas bus pasiektas per 10 metų.
Prognozė: iki 2025 metų bent 10 procentų žmonių vilkės su internetu susietus rūbus
Tyrimas: 91 % respondentų tiki, jog tai įvyks.
„Tikiu, kad netolimoje ateityje masiškiau pirksime drabužius, kurie keis savo spalvą, užtikrins optimalią kūno temperatūrą sportuojant, vertins mūsų fizinę būklę ir registruos pokyčius bei pateiks rekomendacijas ir apibendrintą informaciją“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Jurgita Domskienė, koordinuojanti Mados inžinerijos studijų programą.
Pasak jos, šiandien vartotojai į naujoves dar žvelgia smalsiai ir atsargiai, tačiau ji neabejoja, kad pokyčio ilgai laukti nereikės – integruotos technologijos taps vis svarbesne ir mūsų aprangos dalimi.
„Nors šiuo metu mobilieji telefonai dar laikomi kišenėse, netrukus technologijos bus įtaisytos į aprangą ir aksesuarus. Vis dažniau į žmonių aprangą bus įmontuojami lustai, susiesiantys jį dėvintį asmenį su internetu“, – teigia K. Schwabas.
Kalbėdamas apie šio virsmo pasekmes, K. Schwabas išskiria ne tik teigiamą ir neigiamą poveikį, bet ir tokį poveikį, kurio kaip teigiamo ar neigiamo dar negalima apibrėžti, pavyzdžiui, pakitusį žmonių bendravimą arba įgytą lengvesnę prieigą prie asmeninių duomenų.
Dėl informacijos apie sveikatos būklę sekimo ir fiksavimo gerėtų žmonių sveikata, asmenys taptų savarankiškesni, sumažėtų vaikų dingimo atvejų, padidėtų galimybės kurti individualizuotą aprangą – teigiamas pasekmes vardija K. Schwabas.
Pažeidžiamas privatumas, supaprastintos galimybės sekti žmones, pernelyg didelis atitrūkimas nuo tikrovės ir atsiradusi priklausomybė nuo technologijų – toks būtų galimas neigiamas šio virsmo poveikis.
Drabužis – lyg asmeninis asistentas
J. Domskienės teigimu, išmanioji apranga yra naujas žingsnis į funkcionalumą, kai drabužiai ne tik pritaikomi tam tikram tikslui, bet jiems suteikiamos papildomos savybės.
Ji vaizdingai paaiškina, kad išmanusis drabužis galėtų būti tarsi asmeninis asistentas, kuris gali teikti vartotojui informaciją arba prisitaikyti prie kintančių jo poreikių.
Mokslininkė pastebi, kad drabužių ir technologijų jungtis – itin patogi. Pavyzdžiui, „Clothing+“ kompanija, dirbanti e. tekstilės srityje ir jungianti skirtingų sričių profesionalus, deklaruoja, jog apranga, kuri liečiasi su kūnu, geriausiai tinka norint tam tikrą prietaisą ar duomenų sistemas susieti su žmogumi.
Dar daugiau – šiuolaikiniams išmaniems drabužiams kurti nebeužtenka paprastų sprendimų, kurie naudoti atradimų pradžioje. Pasak specialistės, perspektyvios aprangos gamybos technologijos siejamos su inovatyviomis kompiuterių, komunikacijų, bio ir nanotechnologijomis, naujais apdailos būdais.
J. Domskienė teigia, kad inovacijos keičia žmogaus ir technologijų santykį: jei pradžioje buvo vystomi sprendimai, kuriant žmogaus ir kompiuterio ryšį, tai dabar pereinama prie žmogus sąveikos su apranga.
„Plečiasi ribos ir galimybės – kompiuteryje pritaikytos technologijos perkeliamos į aprangą, kuri tiesiogiai kontaktuoja su visu žmogaus kūnu ir pojūčiais. Apranga komunikuoja su žmogumi, užtikrina jo poreikius ir daro įtaką kasdieniniam gyvenimui – pavyzdžiui, jau šiandien galima įsigyti aprangą, skirtą pagerinti žmogaus sporto rezultatus“, – sako mokslininkė.
Didžiausias dėmesys – funkcijai ir saugumui
Į išmaniuosius panašūs aprangos prototipai pradėti kurti maždaug prieš 20 metų. Jau tada technologijų specialistai pagrindines pajėgas skyrė kurdami naujoves, kurių paskirtis – užtikrinti žmogaus fiziologinius ar saugumo poreikius.
Pirmiausiai išmani apranga pritaikyta sporto, medicinos, asmens saugos, karybos srityse. Panašia kryptimi inovatyvūs sprendimai tobulinami toliau – dabartiniai išmanūs rūbai saugo žmogaus sveikatą ir gelbėja gyvybę, veikiant pavojingomis sąlygomis.
Pavyzdžiui, sensoriais apginkluota speciali liemenė „I-Garment Smart Suit“ pritaikoma gaisrininkų veikloje – ji skirta įvertinti aplinkos pavojų, temperatūros lygį, kolegų padėtį objekte ir jų būseną.
Dar vieną nelaimių padedantį išvengti projektą vysto jungtinė kompanijų BMW ir „Dainese“ komanda, pristačiusi naujovę – motociklininkų aprangą, kurioje įmontuota oro pagalvių apsaugos sistema.
Nelaimės atveju specialios pagalvės išsiskleistų per 45 milisekundes – tai 4 kartus greičiau negu žmogaus akimirksnis. Projekto iniciatoriai neslepia ambicijų išvystyti masinei rinkai prieinamą gaminį.
Svarbi ne tik funkcija, bet ir emocija
J. Domskienė pastebi, kad išmanioji apranga gali atlikti ir kitokias funkcijas – pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę mažindama stresą, masažuodama arba išskirdama kvapus, padedančius atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, sumanioji pižama „Nyx Somnus Sleep Shirt“ seka kvėpavimą ir padeda pagerinti miego kokybę.
Pasak J. Domskienės, formuojasi nauja išmaniųjų drabužių kūrimo tendencija – kurti aprangą, kuri kaupia kontaktinę bei emocinę informaciją, leidžia keistis asmeniniais duomenimis, kurti komunikacinius ryšius.
Pavyzdžiui, apie emocijas bendraujant padeda informuoti aprangoje integruoti judesių, temperatūros, drėgmės sensoriai. Kontaktą per atstumą padeda užmegzti „apkabinantys“ rūbai. Tokius projektus kuria „OMSignal“ prekės ženklas, o vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – „Hug Shirt“ drabužis. Marškinėliuose integruoti sensoriai imituoja ir leidžia pajusti prisilietimą, šilumą ir net siunčiančiojo širdies plakimą.
Pasak J. Domskienės, tokio pobūdžio gaminiai negali pakeisti bendravimo ir žmonių tarpusavio kontakto svarbos, tačiau apranga gali tam tikru momentu padėti geriau jaustis. Intensyvus gyvenimo tempas dažnai ilgam išskiria artimus žmones, o tobulinamas gaminys su artimu žmogumi padeda užtikrinti ryšį, kai jo labiausiai reikia. Tai ypač svarbu vaikams, vyresniems žmonėms, kurie dažnai jaučiasi vieniši.
„Tokia apranga skirta tenkinti aukštesnius socialinius ir saviraiškos poreikius“, – pastebi J. Domskienė. Mokslininkės manymu, aprangos progresą puikiai paaiškina psichologijos moksluose gerai žinoma Abrahamo Maslow poreikių piramidės teorija, kai pirmiausiai tenkinami žmogaus fiziologiniai ir saugumo poreikiai, ir tik po to susiformuoja poreikis rūpintis socialine aplinka.
