Aprangos gimimas yra sudėtingas ir nuolat besikeičiantis procesas. Profesionalumo ugdymas yra ilgalaikis reiškinys, todėl ypač svarbu iš kartos į kartą perduoti žinias, sukauptą patirtį, gebėti kūrybiškai analizuoti, adaptuoti tiek praktinius tiek teorinius ir mokslinius pasiekimus mados dizaino ir inžinerijos srityje.
Studijų procese ypač svarbu nebijoti iššūkių, kuomet formuluojamos aukščiausio sudėtingumo projektavimo užduotys. Jaunajai kartai atlikus žingsnis po žingsnio studijų proceso metu iškeltus uždavinius, atsiveria plačios galimybės įsilieti į verslo pasaulį.
KTU, Mechanikos inžinerijos ir Dizaino fakulteto, 4–o kurso Aprangos Mados Inžinerijos studijų programos (dabar Mados inžinerijos), DB–2/1 grupės studentės, savo kūrybines idėjas išreiškė aprangos kolekcijų kūrime. Originali paltų kolekcija “Šąla, bąla“ buvo pristatyta gilias tradicijas turinčiame mados renginyje „Dizaino dienos“ 2015, bei renginyje „Kūrybos podiumas“.
Aprangos Mados Inžinerijos studijų programos bakalaurių studenčių grupė atskleidė savo kūrybinio proceso ypatumus atsakydamos į šiuos klausimus apie grupės kūrybinį projektą:
– Atskleiskite savo Individualumo sampratą, kuriant sudėtingo asortimento gaminį – paltą?
Ieva Povilauskaitė teigia, kad individualumas – tai dalykai, kurie tave paverčia tavimi. Kurdama paltą apjungiau savo estetiką ir asmeninę patirtį. Palto dizainą įtakojo Rytų kovos menų disciplina, kuri skatina tapti stipriu žmogumi, išlaikant tikėjimą gėriu. Iš dalies paltą laikyčiau stilizuota ir pritaikyta lietuviškam žiemos klimatui kimono versija.
Monika Klišytė teigia, kad daugumoje sričių jai yra artimiausias minimalizmas, todėl ir kuriant paltą siekė jo neperkrauti nereikalingomis detalėmis.
Justina Vokietaitytė mano, kad tokio asortimento pasirinkimas parodė, kad jų komanda/grupė yra ryžtinga ir kažkiek pakvaišus. Paltas – sudėtingas gaminys, reikalaujantis daug laiko ir kantrybės. Kuriant, siekėme būti vieningos, tačiau nevienodos. Todėl kiekviena bandėme atskleisti kažką savito. Mano atveju, tai buvo šioks toks paslaptingumas – juoda lyg naktis spalva, laisvas siluetas, vidinė kišenė, kurią rasi – atsegus dvigubą užtrauktuką bei dominuojantis didelis gobtuvas.
Asta Juškevičiūtė sako, kad paltas yra sudėtingos konstrukcijos gaminys vien dėl to, kad jame sąveikauja skirtingų medžiagų deriniai, įvairiausi madingi priedai, skirtingos konstravimo variacijos erdvinei formai išgauti. Savitas asmenybės įvaizdis, kuris paryškintų individualios figūros privalumus, ją priartindamas prie harmoningo ir kompoziciškai išbaigto silueto – tikrai buvo iššūkis. Mano individualumo samprata yra paprasta: tai kas tinka vienam, ne visuomet tinka kitam. Mano kūrybos paltas tobulai atitinka mano figūros matus, kompoziciškai išspręsdamas ir papildydamas siluetą, siekiant gaminio proporcingumo.
Julija Balsytė teigia, kad viskas kas mus supa, tai įvairios linijos, kurios vieno akimis matomos vienaip, o kito kitaip. Žiūrint į aplink supančius daiktus, matau tik kampus. Visur tik kampai: pastatai, baldai, daiktai, suoliukas lauke… Ne tik aplinka turi kampus, bet ir žmonės. Atidžiau įsižiūrėjęs pamatysi, kad žmogus – asmenybė, turi skirtingas puses, charakterio atspalvius, kuriuos jungia nesimatančios linijos, sueinančios į asimetrinius kampus, matomus ne kiekvienam…
Julija Krauledaitė mano, kad individualumas susideda iš mažų detalių, kurios sukuria vientisą visumą. Sudėtingo asortimento gaminį – paltą dėliojau iš detalių, kurias sujungus buvo sukurtas gaminys. Palto siluetas buvo pasirinktas atsižvelgus į individualų figūros tipą. Spalvinis variantas buvo parinktas iš labiausiai patinkančių spalvų, kurių tonai, atspalviai vyrauja kasdieniniame stiliuje. Minimalistinis stilius buvo interpretuojamas, siekiant pabrėžti elegancijos, tvarkingumo bei organizuotumo sintezę.
– Kokiais modelio elementais siekėte pabrėžti savo charakterį?
Ieva Povilauskaitė sako, kad vienas pagrindinių elementų, kuriais pabrėžiau savo individualumą yra baltos spalvos pasirinkimas. Ji simbolizuoja gėrį, ramybę, tačiau kartu gali būti ir griežta, negailestinga, išsilaisvinimo iš pilkumos spalva. Palto modelis atskleidžia dvilypį charakterį – audinio minkšta faktūra bei lanksčios apykaklės ir priekio užsegimo linijos pabrėžia moteriškąją charakterio pusę, o gana griežtas geometrinis skaidymas nugaroje – ryžtingąją, dinamišką asmenybės dalį.
Monika Klišytė savo modelio charakterį pabrėžia tiesiu siluetu ir kuo mažesniu elementų skaičiumi.
Justina Vokietaitytė mano, kad pačiai kalbėti apie savo charakterį sunku. Manau, kad jį geriau apibūdintų aplinkiniai, kuriems tenka su manimi bendrauti. Nors iš kitos pusės, – jie mato tik kaukes, po kuriomis dažnas iš mūsų slepiasi. Būtent todėl pasirinkau laisvą modelio siluetą ir labai didelį gobtuvą. Tikriausiai mano atsargus būdas ir noras daug ką paslėpti, nulėmė ir dvigubo užtrauktuko pasirinkimą, kurį atsegus ties liemeniu viduje galima rasti slaptą kišenę…
Asta Juškevičiūtė: „esu gana prieštaringai vertinamo charakterio“, tikriausiai todėl ir sudėtingame gaminyje vyrauja asimetrija, skirtingi ilgiai, aštrios laužtės bei lankai, skirtingų pločių ir medžiagų sąveika. Tačiau galiausiai kiekvienos subtilios detalės pozicija gaminyje atsiskleidžia harmoningai apjungdama siluetą.
Julija Balsytė sako, kad šis paltas – tai sielos veidrodis, atspindintis asmenybės kampus, prieštaravimus, skirtingas puses. Įvairūs paviršiai, linijų ilgiai, asimetrinės detalės susijungia į vientisą visumą, atskleisdami tobulą harmoniją, ne tik švariame palto siluete, bet ir žmogaus charakteryje. Didžiulė cilindro formos apykaklė atskleidžia drovumą, norą pasislėpti nuo kitų. Odos ir vilnos audinių derinimas tarpusavyje parodo skirtingas charakterio puses, susipinančias tarpusavyje.
Julija Krauledaitė savo kurtame palto modelyje charakterį siekė pabrėžti modelio siluetu, minimalistiniu stiliumi bei spalviniu variantu.
– Kokias profesines kompetencijas įgijote, besiruošiant renginiui „Dizaino dienos‘ 2015“?
Ieva Povilauskaitė sako, kad vertingiausia įgyta patirtis – praktinės palto projektavimo žinios (“juk vis dėl to tai vienas sudėtingiausių aprangos gaminių!“), darbo kūrybinėje komandoje kuriant vientisą kolekciją bei iškilusių problemų sprendimas pasiruošimo metu.
Monika Klišytė sužinojo apie palto siuvimo ypatybes, išmoko įgyvendinti sugalvotą idėją.
Justina Vokietaitytė teigia, kad besiruošiant renginiui „Dizaino dienos 2015“ pirmiausiai išmoko komandinio darbo. Žinoma, nauja komanda ir vėl tenka visko mokytis iš naujo, tačiau kai ką galima ir pritaikyti. Taip pat supratau, kad gebėjimas priimti greitus sprendimus – naudinga, o kai kurie trūkumai dažnai gali virsti privalumais.
Asta Juškevičiūtė sako, kad „Dizaino dienos‘2015“ – daug susidomėjimo sulaukiantis renginys, kuriame turi progą pasireikšti visi jaunieji dizaineriai, siekiantys atskleisti savo kūrybinį potencialą. Šio renginio metu, įgijau daug reikalingos patirties, kurią manau panaudosiu dar ateityje, profesinėje veikloje. Gaminio vystymas nuo pat pirmų žingsnelių iki tol, kol jis išvys dienos šviesą yra išbandymas, kadangi eskizuoti ir pagaminti, tai kas tarsi nuotrauka tūno tavo galvoje, nėra taip paprasta. Pasiruošimas šiam renginiui atnešė daug pozityvios energijos, dar labiau padidino norą sekti aprangos tendencijas, siekiant sukurti ne tik gražų, estetišką bet ir funkcionalų gaminį.
Julija Balsytė mano, kad pats didžiausias turtas įgytas, kuriant bendrą kolekciją – tai patobulinti grupinio darbo įgūdžiai, sugebėjimas priimti kito nuomonę bei prisitaikyti. Žinoma, reikėtų nepamiršti, jog patobulintos ir konstravimo, modeliavimo, dizaino žinios.
Julija Krauledaitė sako, kad besiruošiant renginiui „Dizaino dienos‘ 2015“ įgijo patirties kūrybiniame grupiniame darbe. Pritaikiau studijų metu gautas teorines žinias, praktiškai kuriant bei realizuojant gaminį. Susipažinau su pagrindiniais kolekcijos kūrimo principais: medžiagų, spalvų ir furnitūros parinkimu šaltajam sezonui bei asortimentui.
– Kaip vertinate kūrybinį darbą grupėje – komandoje?
Ieva Povilauskaitė sako, kad dirbant tokioje didelėje kūrybinėje komandoje iš dalies sunku rasti sprendimą, kuris atitiktų visų grupės narių lūkesčius. Tad kartais tenka savas idėjas atmesti, ieškant kompromiso (kad ir kaip kūrybiškai skaudu tai bebūtų). Tačiau, galbūt tame ir yra įdomumas – kuo daugiau skirtingų (!) nuomonių.
Monika Klišytė teigiamai sako, kad dirbant komandoje galima pasiekti geresnių rezultatų.
Justina Vokietaitytė mano, kad dirbti komandoje nėra lengvas darbas: turi ne tik klausyti, bet ir girdėti. Dažnai turi pagalvoti, kaip aiškiai išsakyti savo idėjas, kad viskas būtų suprantama kitiems komandos nariams. O kartais net apginti savo nuomonę, pagrįsti priimtus sprendimus, rasti tinkamus argumentus, – tai priverčia mąstyti ir stengtis. Taigi komandinis darbas naudingas norint tobulėti.
Asta Juškevičiūtė: darbas grupėje – būtinas! Jis padeda savo idėjas vystyti lygiagrečiai kitų idėjų, siekiant jų tarpusavio tapatumo ir vieningumo, o tai yra tikrai sudėtinga. Kiekviena kūrėja turėjo savo kolekcijos „Šąla-Bąla“ viziją, todėl teko ilgai diskutuoti, kokie sprendimai geriausiai atskleis kolekcijos viziją, kaip vientisą ir kiekvieną iš mūsų individualiai.
Julija Balsytė mano, kad šiandieninis verslas paremtas komandiniu darbu, todėl šis projektas padėjo suprasti ką reiškia dirbti grupėje ir kiek daug pastangų kartais prireikia norint išlaikyti savo mintį, idėją, o kartu ir prisitaikyti prie kitų.
Julija Krauledaitė sako, kad kūrybinį darbą grupėje vertina teigiamai, nes tai skatina tobulėti bei ieškoti kompromisų, randant visiems tinkantį variantą. Tačiau grupėje turi dirbti tik tokie žmonės, kuriais pasitiki 100 procentų bei žinai, jog jie nepaves ir nepaliks sunkiu metu.
– Ar tikslas dalyvauti mados renginyje – skatina motyvaciją?
Ieva Povilauskaitė sako „Taip, ir tikrai tik gerąją motyvaciją, kuomet džiaugiesi darbo procesu, kuomet negaila naktų praleistų siuvant ir kuomet supranti, kad be abejonės viską pakartotum“.
Monika Klišytė pasisako „Taip“.
Justina Vokietaitytė: manau, kad žmogus yra motyvuotas tik tada kai žino, kad siekdamas užsibrėžtų tikslų kažką gaus. Vieniems tai materialūs dalykai, kitiems – noras pažinti, išmokti, sužinoti. Dalyvaudama mados renginyje siekiau įveikti kai kurias baimes, įgyti naujos patirties bei kuo daugiau išmokti, būtent tai ir gavau.
Asta Juškevičiūtė teigia, kad renginys tikrai motyvuoja, kai tiek daug laiko praleidi prie idėjos išgryninimo, o šlovės minutė tik viena. Užsinori jų daugiau, tik iškeliant sau aukštesnius tikslus. Juk, tai kas nepatirta visuomet traukia.
Julija Balsytė mano, kad tikslas – tai varomasis variklis, skatinantis žmogų judėti pirmyn. Nebūtų tikslo nebūtų ir sukurto palto.
Julija Krauledaitė tikrai pritaria teiginiui, jog dalyvavimas mados renginiuose skatina motyvaciją, nes tai vainikuoja visą pasiruošimo procesą. Tokių renginių metu susitinki su kūrybingais žmonėmis, su kuriais gali padiskutuoti, pasisemti patirčių ir gauti vertingų patarimų pradedančiajam kūrėjui. Žmonėms, kurie savo ateitį sieja su kūryba, – dalyvavimas mados renginiuose yra privalomas dėl kaupiamos patirties, akiračio praplėtimo bei naujų pažinčių užmezgimo.
– Kokios Jūsų ateities karjeros vizijos?
Ieva Povilauskaitė pasisako, kad esminis dalykas, kurio ji tikisi – kad karjera bus neatsiejama gyvenimo dalis. Dabar žengdama pirmuosius žingsnius aprangos pramonėje, galiu pasakyti, kad jeigu apranga nors truputį domina – pamačius procesą ji tave įtrauks ir nebepaleis… Tad viliuosi, kad ir toliau tobulėsiu tokioje niekad vienoje vietoje neužsistovinčioje srityje.
Monika Klišytė norėtų dirbti darbą, kuriame galėtų tobulėti ir panaudoti savo žinias.
Justina Vokietaitytė sako, kad visada sunku kalbėti apie ateitį, tačiau žmogaus paskirtis – tobulėti, kad galėtų sukurti kažką naujo. Kol kas ji planuoja toliau mokytis.
Asta Juškevičiūtė teigia, kad ateitis rytoj, o rytojus tuoj. Tad visuomet turi būti pasiruošęs. Savo ateitį ketina sieti su Aprangos mados inžinerija. Nuolatos besikeičiančios mados dizaino tendencijos priverčia pastoviai ir sistemingai gilinti aprangos konstravimo ir technologijų srities žinias, bei nuolat tobulinti praktinius įgūdžius.
Julija Balsytė mano, kad gyvenimas nenuspėjamas… Neaišku kur jis mus nuves… Tad sunku kalbėti apie ateitį, nors tikriausiai kiekviena pasvajoja, kaip norėtų sukurti ką nors išskirtinio, ko dar pasaulyje nėra…
Julija Krauledaitė planuoja toliau studijuoti magistratūros studijose ir gilinti technines žinias. Studijuojant Aprangos mados inžineriją, nuo kūrybos nepabėgsi. Todėl ateitį sieja su inžinerine bei kūrybine veikla.
Realios praktinės bei mokslinės veiklos pagrindu paremtas dabarties veiklų pamatas tampa ateities pozityvia perspektyva.
Kokios Jūsų ateities karjeros vizijos?
Ieva Povilauskaitė pasisako, kad esminis dalykas, kurio ji tikisi – kad karjera bus neatsiejama gyvenimo dalis. Dabar žengdama pirmuosius žingsnius aprangos pramonėje, galiu pasakyti, kad jeigu apranga nors truputį domina – pamačius procesą ji tave įtrauks ir nebepaleis… Tad viliuosi, kad ir toliau tobulėsiu tokioje niekad vienoje vietoje neužsistovinčioje srityje.
Monika Klišytė norėtų dirbti darbą, kuriame galėtų tobulėti ir panaudoti savo žinias.
Justina Vokietaitytė sako, kad visada sunku kalbėti apie ateitį, tačiau žmogaus paskirtis – tobulėti, kad galėtų sukurti kažką naujo. Kol kas ji planuoja toliau mokytis.
Asta Juškevičiūtė teigia, kad ateitis rytoj, o rytojus tuoj. Tad visuomet turi būti pasiruošęs. Savo ateitį ketina sieti su Aprangos mados inžinerija. Nuolatos besikeičiančios mados dizaino tendencijos priverčia pastoviai ir sistemingai gilinti aprangos konstravimo ir technologijų srities žinias, bei nuolat tobulinti praktinius įgūdžius.
Julija Balsytė mano, kad gyvenimas nenuspėjamas… Neaišku kur jis mus nuves… Tad sunku kalbėti apie ateitį, nors tikriausiai kiekviena pasvajoja, kaip norėtų sukurti ką nors išskirtinio, ko dar pasaulyje nėra…
Julija Krauledaitė planuoja toliau studijuoti magistratūros studijose ir gilinti technines žinias. Studijuojant Aprangos mados inžineriją, nuo kūrybos nepabėgsi. Todėl ateitį sieja su inžinerine bei kūrybine veikla.
Realios praktinės bei mokslinės veiklos pagrindu paremtas dabarties veiklų pamatas tampa ateities pozityvia perspektyva.
Autorės: Eglė Ina Mackevičienė, Ingrida Balynaitė
