Lietuvos moksleivių tiksliųjų ir gamtos mokslų pasiekimai – gerokai prastesni nei pasaulio valstybių vidurkis. To pasekmes valstybė pajunta labai skausmingai – tiesiog mažėja jaunimo, galinčio aukštosiose mokyklose rinktis technologines, inžinerines ar kitas su tiksliaisiais bei gamtos mokslais susijusias specialybes, kurias ketvirtosios pramonės revoliucijos metu daugelis šalių, įskaitant Lietuvą, laiko prioritetinėmis. Europos komisijos duomenimis, jau po metų Europoje yra numatoma 16 mln. laisvų darbo vietų „tiksliukams“. Kaip sudominti vaikus STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) dar mokyklos suole?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas tikina, kad pirmiausia moksleiviams mokymo procesas turi būti įdomus ir patrauklus. Be to, jauniems žmonėms svarbu suprasti ir pamatyti, kaip ir kur gautos žinios gali būti pritaikomos realybėje.
„KTU licėjus buvo pirmasis Inžinerijos licėjus Lietuvoje. Dar kuriant jį buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai kad nuo mažumės mokiniai galėtų domėtis technologijomis – labiau konceptualizuotai ir profesionaliai“, – sako jis.
D.Žvirdauskas pabrėžia, kad mokyklos turėtų bendradarbiauti ne tik su kitomis mokyklomis, bet ir universitetais bei inovatyviomis verslo ir pramonės įmonėmis, kurių dėka moksleiviai susipažįsta su realia veikla ir susidomi šia sritimi.
Apie tai, kaip sudominti moksleivius tiksliaisiais mokslais, kuo šiame procese svarbus universitetų ir įmonių vaidmuo bei kaip prie to gali prisidėti mokytojai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ D. Žvirdauskas kalbėjo plačiau.
Suvokiama bendradarbiavimo svarba
KTU Inžinerijos licėjaus direktorius pabrėžė, kad tiek mokyklos, tiek universitetai, tiek ir pati valstybė turėtų būti suinteresuoti mokinių sudominimu tiksliaisiais ir gamtos mokslais bei tuo, kaip jie dėstomi.
„Universiteto pagrindinis tikslas – turėti gabesnius studentus, motyvuotus, žinančius, ko nori. Tie žmonės, kurie įgyja technologinių mokslų, inžinerijos specialybes, kažkada kuria produktus, kuriuos vėliau parduoda ar Lietuvos, ar užsienio rinkose, o taip gerinama žmonių gyvenimo kokybė“, – teigė D. Žvirdauskas.
Pasak jo, tiek Lietuvos pramoninkų konfederacija, tiek Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, tiek pati švietimo sistema – ir bendrojo, ir aukštojo mokslo – jau susivokę, kad tik bendradarbiavimo dėka galima pasiekti aukštų rezultatų.
„Toks procesas vyksta, tačiau kaip jį padaryti efektyviu?“, – klausė KTU Inžinerijos licėjaus direktorius.
„Įmonės organizuoja įvairias mokyklėles – taip įtraukia vaikus. Dabar yra ypatinga programuotojų paklausa, todėl tiek Vilniuj, tiek Kaune, tiek kituose miestuose įmonės kuria savo edukacinius centrus – ten vyksta mokymai, vėliau atranka, įvairūs turai. Nugalėtojai iš karto žino, kad gaus darbą ir pakankamai solidų atlyginimą kaip pradedančiajam, – sakė D. Žvirdauskas. – Mūsų mokykla taip pat jau ketvirti metai organizuoja privalomas inžinerines praktikas įmonėse“.
„Jaunam žmogui mokymo procesas visų pirma turi būti įdomus ir patrauklus“, – pažymėjo D. Žvirdauskas.
Ko reikia efektyvesniam mokymo procesui?
Laidoje kalbėta ir apie tai, kad didelės įtakos turi ir mokytojai – jeigu jie geba uždegti moksleivį, motyvuoti, sudominti arba dalyką pateikti kažkaip įdomiau, tikėtina, kad ir moksleiviai labiau susidomės.
Anot D. Žvirdausko, labai populiarėja tai, kad mokytojas įgytų antrą specialybę, derančią su pirmąja – tarkim, matematika ir informatika, chemija ir biologija. „Šioje vietoje valstybės mastu vystoma politika yra teisinga. Tik gal ją reikėtų kažkiek akseleruoti“, – teigia jis.
„Siekiame, kad, pavyzdžiui, inžinerijos pamoką dėstytojų ne vienas mokytojas, todėl nėra atskiro inžinerijos mokytojo. Inžinerijos pamokas pasikeisdami dėsto 6, 7, 8 ar net 9 mokytojai, – sako D. Žvirdauskas. – Jie paskiriami priklausomai nuo turinio ir tematikos: informatikas dėsto tam tikrą temų ciklą, matematikas – kitą. Tokiu būdu pateisinamas mokinių akcentuojamas aspektas „kam man ta teorija ir kur aš pritaikysiu?“ – kalbama realiai, kur tai veikia gyvenime, kur tai galima pritaikyti ir ką su tomis žiniomis padaryti“.
Jis atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu gautas žinias mokiniai iš tikrųjų gali konkrečiai realizuoti ir pritaikyti praktikoje, pvz., kurdami inžinerinius projektus.
Reali patirtis dar mokyklos suole – būtina
D.Žvirdauskas pažymi: gamtos ir tikslieji mokslai iš mokinio reikalauja šiek tiek padidintos koncentracijos ir tai nėra taip paprasta, nes reikia susikaupimo, įdirbio, pastangų, bet pamatę praktinių, realių pavyzdžių, sėkmės istorijų, mokiniai šiais mokslais susidomi.
„Tarkim, mokslo centras Kaune „Mokslo sala“ kuriamas bendradarbiaujant su mokslininkais, mokyklų atstovais. Jis kuriamas ieškant tam tikro konceptualaus modelio, kurs derės mokslas ir realios praktinės laboratorijos. Ne visos mokyklos gali turėti tam tikros specifinės įrangos, o ten moksleiviai pagal atskirą grafiką gali ateiti ir dirbti“, – pasakoja D. Žvirdauskas.
Pasak jo, KTU Inžinerijos licėjaus gimnazistų antros klasės mokiniai kiekvieną penktadienį turi galimybę naudotis patalpomis, esančiomis KTU. „Yra sudaromas grafikas ir kitoms mokykloms ateiti, kur kartu su mokytojais dėstytojai ir specialistai parodo, kaip atliekami realūs praktiniai darbai“, – teigia D. Žvirdauskas.
Pasak jo, taip pat labai svarbu moksleivius išmokyti komandinio darbo, viešo kalbėjimo. „Rinkai reikia moderniai mąstančių, komunikuojančių, valdančių naująsias žinias, technologijas ir svarbiausia tų žmonių, kurie turėtų žinių įvairiose srityse bei gebėjimą mokytis – nuolat mokytis“.
