Žodžių junginį „žiedinė ekonomika“ girdėsime vis dažniau. Kokius pokyčius lems ir kaip mus palies šios ekonomikos plėtra, paklausėme su žiedine ekonomika dirbančių politikų, ekspertų ir sėkmingai veikiančių įmonių atstovų. Ilgą laiką mūsų ekonomikos veikė pagal principą „pagaminau, suvartojau, išmečiau“. Žaliavos virsdavo gaminiais, o šie – atliekomis, nugulančiomis sąvartynuose ar mūsų aplinkoje.
Žiedinėje ekonomikoje siekiama sukurti ciklą, kuriame gaminius naudojame ilgiau, ir, pasibaigus jų gyvavimo ciklui, nesunkiai perdirbame į naujus. Taip ne tik mažėja atliekų, bet ir menksta energijos bei žaliavų poreikis, o kartu – ir mūsų poveikis aplinkai.
Skaičiuojama, kad vien kova su vienkartiniu plastiku iki 2030 m. vartotojams padės sutaupyti apie 6,5 mlrd. Eur, taip pat bus išvengta neigiamo poveikio aplinkai (apie 11 mlrd. Eur ekvivalentu). Tačiau Europos Sąjungos verslams tai atsieis papildomus 2 mlrd. Eur, o atliekų tvarkymui bus išleisti papildomi 510 mln. Eur.
ES imasi pasaulinės lyderystės
Europos Sąjunga (ES) jau yra parengusi žiedinės ekonomikos planą su 54 veiksmais. Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktoratui B vadovaujantis Kęstutis Sadauskas teigia, kad žiedinės ekonomikos srityje ES jau dabar yra pasaulinė lyderė, o jos plastiko strategija ir vienkartinio plastiko direktyva yra išsamiausios pasaulyje teisinės priemonė, skirtos kovai su plastiko atliekomis.
„Plastiko atliekų kasmet vis daugėja ir ši problema tik rimtėja. Susirūpinimas auga tiek Bendrijos, tiek kitose šalyse. Būtent dėl to ES veiksmai sulaukė labai didelio dėmesio iš viso pasaulio valstybių, tarptautinių institucijų bei suinteresuotų šalių. Apskritai, už ES ribų šios priemonės jau vertinamos kaip veiksmų standartas. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi“, – sako K. Sadauskas.
Anot jo, vienkartinio plastiko direktyva ne tik prisidės prie plastiko taršos mažinimo, bet ir verslams suteiks papildomų impulsų diegti naujoves produktuose bei skatins naujų verslų, susijusių su perdirbimu ar pakartotiniu naudojimu, kūrimąsi ir plėtrą.
Visi šie pokyčiai, skatinami tiek ES dokumentų, tiek finansavimo programų, tiek piliečių iniciatyvų, leis kurti tvaresnį ekonominį modelį, kuris bus palankesnis ir mūsų aplinkai, ir Bendrijos gyventojams.
Direktyvoje numatomas ir plastikinių gėrimų pakuočių surinkimo tikslas – 90 % iki 2029 m. Taip pat siūloma diegti gėrimų pakuočių užstato sistemas. Tiesa, tokią sistemą Lietuvoje jau turime, o 2029 m. tikslus pasiekėme dar užpernai.
„Kiekviena valstybė pati spręs, kokių priemonių imtis šiam tikslui pasiekti. Jos neprivalo įdiegti vienkartinių pakuočių užstato sistemų, tačiau mes pripažįstame, kad užstato sistema yra labai veiksminga ir padeda pasiekti aukštą surinkimo lygį bei per palyginti trumpą laiką sumažinti atliekų kiekius. Tą liudija ir Lietuvoje labai sėkmingai veikianti užstato sistema“, – teigia K. Sadauskas.
Mažiau sąnaudų – daugiau laisvės
„Prieš gerą dešimtmetį paskelbta studija parodė, kad ES smarkiai priklausoma nuo medžiagų ir žaliavų, kurios atkeliauja iš Bendrijai nepriklausančių valstybių. Tokia priklausomybė nuo išorės reiškia silpną ekonominį nepriklausomumą. O kai nėra ekonominės nepriklausomybės, atsiranda problemų ir su politine nepriklausomybe. Vienas iš būdų to atsikratyti – efektyviai naudoti tai, ką jau turime“, – apie vieną priežasčių, vedusių prie žiedinės ekonomikos, pasakoja Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas Visvaldas Varžinskas.
Mokslininko teigimu, žiedinės ekonomikos plėtra vykdoma 3 kryptimis. Teisinis reguliavimas – tai ES plastiko strategija, atliekų direktyvos pokyčiai, plečiama gamintojų atsakomybė ir t. t. Kita iniciatyvų grupė susijusi su finansavimu – ES planuoja dideles investicijas į žiedinę ekonomiką ir jos plėtrą. Taip pat skatinamas žmonių aplinkosauginio sąmoningumo stiprėjimas – norima, kad jis sustiprėtų tiek, kad vartotojai patys diktuotų gamintojams sąlygas ir reikalautų jų aplinkosauginės atsakomybės.
„Lietuvoje aplinkosauginis sąmoningumas auga labai stipriai. Mūsų zero waste bendruomenė taip pat sparčiai auga ir stiprėja. Žmonės vis dažniau renkasi produktus, atsižvelgdami į jų poveikį savo sveikatai bei aplinkai. Tad gamintojai ir importuotojai, kurie nori ir toliau likti rinkoje, turi apie tai galvoti.
Į ateinančius pokyčius greičiausiai reaguoja mažesnieji, didesnės įmonės ne tokios lanksčios, tačiau delsimas gali brangiai kainuoti“, – sako V. Varžinskas.
Lietuva gali būti ir pavyzdys
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą administruojančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas teigia, kad ES kova su vienkartiniu plastiku gėrimų gamintojams iškelia 2 problemas: kaip surinkti 90 % PET ir iš kur gauti perdirbto bei gėrimams pakuoti tinkamo plastiko? Pastarasis klausimas ypač aktualus, nes ne vienas gamintojas jau paskelbė ketinimus pakuotėse naudoti perdirbtą plastiką, ir jų įsipareigojimai neretai didesni nei ES nustatyti tikslai.
Pramonės ateitis jau čia: laimėtojai pasiima viską
„Problema ta, kad ne visas perdirbtas plastikas tinkamas gėrimų pakuotėmis, mat ne visos žaliavos užtektinai švarios. Tuo pat metu tinkamos žaliavos paklausa auga ir augs. Ką daryti su pasiūla? Atsakymą sufleruoja pati ES. Direktyvoje kaip galima išeitis minima vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema.
Užstato sistemos PET surinkimo mediana Europoje – 90 proc. Be to, visi šie 90 proc. perdirbami ir yra tinkami naujų gėrimų pakuočių gamybai. Taip ir sukasi žiedinės ekonomikos ratas“, – sako G. Varnas.
Anot jo, užstato sistemą inicijavę Lietuvos gėrimų gamintojai ir importuotojai pasielgė toliaregiškai ir dabar jiems pavyko išvengti nemažai rizikų. Negana to, Lietuvos užstato sistemos sėkmė prisideda prie šalies įvaizdžio gerinimo, nes pasaulyje daugėjant šalių, norinčių diegtis užstato sistemą, daugelis jų į Lietuvą žiūri kaip į sektiną pavyzdį ir semiasi patirties iš mūsų specialistų.
Publikuota: Verslo žinios
