Kasmet metų pradžioje Kauno technologijos universitete Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete organizuojamoje respublikinėje konferencijoje „Šilumos energetika ir technologijos“ buvo skirtas dėmesys AB „Kauno energija“ proveržiui Kauno šilumos ūkyje, kuriame bendrovė pastatė net 6 naujus biokuro katilus (bendra galia – 72 MW) ir pradėjo jais pigiausiai Kaune gaminti šilumą vartotojams, tuo priversdama ir nepriklausomus šilumos gamintojus (NŠG) sumažinti savo gaminamos šilumos kainą.
Pranešimą šia tema konferencijoje pristatė AB „Kauno energija“ generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas. Jis akcentavo, kad bendrovė savo gamybos apimtimis sugrįžo į šilumos gamybos lyderio pozicijas Kauno regione, skaičiuojant, kad šį, 2016 metų sausio mėnesį Kauno integruotame tinkle, izoliuotuose tinkluose bei Kauno rajone šilumą gamino daugiausia bendrovės katilinės. Sąlygiškai neaukšta biokuro kaina ir atsiradusi galimybė daugiau jo naudoti šilumos gamybai lėmė, kad šilumos kaina kauniečiams nuo buvusios aukščiausios (2012 m. liepos mėnesį) sumažėjo beveik dvigubai.
R. Bakas pristatė konferencijos dalyviams tris didelius per pastaruosius dvejus metus įvykdytus biokuro įrenginių diegimo bendrovės šilumos gamybos šaltiniuose projektus, kuriuos įgyvendinus ir tapo įmanoma pasiekti tokių rezultatų.
Taip pat bendrovės vadovas pasidžiaugė ir pagerėjusiais veiklos efektyvumo rodikliais – kuro, vandens bei elektros sąnaudų sumažėjimu, kuris lėmė, kad ženkliai pagerėjo ir bendrovės finansiniai rezultatai.
Be AB „Kauno energija“ vadovų, konferencijos plenariniame posėdyje pranešimus dar skaitė LR Energetikos ministerijos Viceministras Vidmantas Macevičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos energija, UAB atstovas Nerijus Rasburskis. Jų pranešimų tematika apėmė ES direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, biokuro panaudojimą Lietuvos šilumos ūkyje bei kogeneracinių jėgainių, naudojančių vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą Lietuvoje.
Apie techninius bendrovės darbo rodiklius, apie tinklo valdymo problematiką kalbėjo bendrovės Gamybos departamento direktorius V. Šleivys. Jis akcentavo, kad pasitaikantis nestabilus NŠG šaltinių darbas daro neigiamą poveikį šilumos tiekimo vamzdynams. Dėl to gali kilti grėsmė šilumos tiekimo patikimumui. Taip pat V. Šleivys pabrėžė, kad bendrovė pasiekė 17 proc. šilumos nuostolių savo tinkluose dydį. Pasak pranešėjo, tai gal ir neatrodytų pats geriausias įmanomas rezultatas Lietuvoje, tačiau, turint omenyje Kauno specifiką, kur dauguma magistralinių vamzdynų yra daugiau nei 800 mm skersmens, o šilumos vartojimas, lyginant su aukščiausiai pasiektu (1988 metais), sumažėjęs 3 kartus, tai yra labai geras rezultatas.
Bendrai per dvi konferencijos darbo dienas pristatyta per 40 pranešimų keturiose tradicinėse sekcijose:
• Atsinaujinantys energijos ištekliai ir biosferos apsauga,
• Branduolinė energetika,
• Šildymas, šilumos tiekimas ir termofikacija,
• Šilumos ir masės mainai.
Konferenciją organizavo Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedra kartu su Lietuvos energetikos institutu, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija bei Branduolinės energetikos asociacija.
Šaltinis: www.kaunoenergija.lt
