Bepiločiai orlaiviai sukels perversmą įvairiose verslo srityse: gabens pašto siuntas, jų pagalba bus stebimos elektros ir dujotiekio linijos. Šiais orlaiviais aktyviai naudosis policija, krašto apsaugos pareigūnai, žemės ūkio darbuotojai. Ko reikia, kad šie planai neliktų tik planais ir būtų sėkmingai įgyvendinti Lietuvoje? Ūkio viceministro Mariaus Skarupsko teigimu, pirmiausia būtina valstybės požiūrio kaita.
„Pirmiausia reikia keisti teisinį reglamentavimą, antra – būtina, kad valstybė pati inicijuotų tokių projektų kūrimą“, – įsitikinęs viceministras. M. Skarupsko teigimu, svarbus žingsnis žengtas jau šiemet – Civilinės aviacijos administracija patobulino teisinę bazę: apibrėžta orlaivių patikra ir bepiločių orlaivių naudotojų gebėjimų vertinimas siekiant gauti išimtis taikomiems apribojimams. Atliekami bandomieji skrydžiai už matomumo zonos ribų, siekiant netolimoje ateityje sudaryti galimybę vykdyti tokio pobūdžio skrydžius vykdant ūkinę komercinę veiklą ir tenkinant viešąjį interesą.
„Teisinės bazės kūrimas juda teisinga kryptimi. Suprantame šios srities svarbą ir vykdome pokyčius. Esame tarp pirmaujančių Europos šalių, kurios iš esmės tobulina šią bazę“, – sako pašnekovas.
M. Skarupsko manymu, tam, kad Lietuva taptų pirmaujančia šalimi pagal sėkmingą bepiločių orlaivių pritaikymą įvairiose srityse, valstybei būtina tapti pirmųjų, kritinių projektų užsakove. Taip pat būtina įvertinti, kuriose srityse šie orlaiviai galėtų būti panaudojami.
„Šių orlaivių naudą galėtų įvertinti, pavyzdžiui, nacionalinė pašto tarnyba, į pagalbą pasikvietusi tarptautinius partnerius. Siuntų bepiločiais orlaiviais pristatymo sistemos galėtų veikti po kelerių metų ir būtų ypač naudingos nutolusiose, sunkiai pasiekiamose vietose gyvenantiems asmenims. Vokietijoje logistikos firma DHL bepiločiais orlaiviais skraidina nedidelius vaistų paketus. Nieko sudėtingo – „Lietuvos paštas“ galėtų tą patį daryti po 3-jų savaičių, nes tam viso labo reikia didesnio orlaivio ir užprogramuoto maršruto“, – mano viceministras.
Jo teigimu, bepiločiai orlaiviai taip pat galėtų pasitarnauti greičio pažeidėjus gaudantiems policijos pareigūnams, elektros ir dujotiekio linijų stebėjimo darbams. „Pirmos sistemos sukūrimas yra brangus, todėl reikia valstybės įsitraukimo. Jei pasijus, kad valstybė aktyviai naudoja šiuos orlaivius, jais, tikėkimės, pradės naudotis ir verslas“, – viliasi M. Skarupskas.
Šaltinis: http://www.mita.lt/uploads/documents/leidiniai/leidinys_inovacijos_2015_09_lt.pdf
